Prieglobsčio prašytojai
Dažnai painiojami du terminai – „prieglobsčio prašytojai“ ir „pabėgėliai“. Prieglobsčio prašytojas – tai asmuo, kuris tvirtina esąs pabėgėlis, bet jo teiginys dar nebuvo galutinai išnagrinėtas.
Nacionalinės prieglobsčio sistemos padeda nustatyti, kuriems prieglobsčio prašytojams turi būti suteikiama tarptautinė apsauga. Jei atitinkamos procedūros metu nustatoma, kad asmuo nėra pabėgėlis ir jam nebūtina tarptautinė apsauga, jis gali būti sugrąžintas į savo kilmės šalį.
Itin svarbu, kad ši sistema veiktų efektyviai. Jei veikiama teisingai ir greitai, tai žmonės, kurie supranta nesą pabėgėliai, dažniausiai net neturi paskatos prašyti apsaugos, tad tokia sistema naudinga ir priimančiai šaliai ir pabėgėliams, kuriems ji sukurta.
Tokiais atvejais, kai dėl karo ir prievartos atsiranda dideli pabėgėlių srautai, nėra galimybės individualiai apklausti kiekvieną sieną kirtusį asmenį. Dažniausiai tai ir nebūtina, nes tokiais atvejais ir taip akivaizdu, dėl kokių priežasčių žmonės pabėgo iš gimtosios šalies. Dėl to tokios pabėgėlių grupės dažnai paskelbiamos „prima facie” arba įrodymų nereikalaujančiais pabėgėliais.
